Prieš trejus metus nusprendžiau šiek tiek sumažinti rafinuoto cukraus kiekį savo mityboje. Ne dėl griežtų taisyklių, o iš smalsumo. Norėjau pažiūrėti, kas nutiks, jei pradėsiu kitaip skaninti maistą. Tai, ką atradau, nustebino labiau, nei tikėjausi.
Pirmieji žingsniai
Pradėjau paprastai – vietoj cukraus arbatoje pradėjau dėti medų arba visiškai atsisakiau saldiklio. Pirmas savaites atrodė, kad arbata karti. Bet po trijų savaičių skonis pasikeitė. Arbata tapo „savaime saldi“. Skonis tapo grynesnis, o ne užmaskuotas.
Tada perėjau prie kepinių. Vietoj cukraus bandžiau datules, bananus, obuolių tyrę. Pirmasis bandymas su sausainiais buvo keistas – jie buvo ne tokie saldūs, bet skonis buvo gilesnis, su prieskoniais.
Ką naudoju vietoj cukraus
- Datulės – mirkomos ir susmulkinamos, puikiai tinka kepiniams ir energiniams rutuliukams.
- Obuolių tyrė – natūralus saldumas ir drėgnumas pyragams.
- Bananai – labai prinokę, susmulkinti – puikus priedas prie avižinių košių ir blynų.
- Cinamonas ir kardamonas – stiprina natūralų maisto saldumą, nereikia daug saldiklio.
- Medus ir klevų sirupas – naudojau saikingai, tik kai tikrai norisi ryškaus skonio.
Kaip keičiasi skonis
Po pusmečio pastebėjau, kad parduotuviniai saldumynai man atrodo per saldūs. Anksčiau mėgau šokoladą su 70% kakavos, dabar renkasi 85% ir daugiau. Skonis tapo jautresnis. Tai, kas anksčiau atrodė normalu, dabar atrodo per stipru.
Tai ne atsisakymas. Tai skonio perkrovimas. Organizmas prisitaiko. Ir tada pradedi atrasti naujus derinius: cinamonas su obuoliais, kardamonas su kava, vanilė su avižomis.
Mano mėgstamiausi atradimai
Vienas mėgstamiausių – kepu obuolius su cinamonu ir trupučiu medaus. Paprasta, bet atrodo kaip desertas. Kitas – avižinė košė su bananu ir žiupsneliu kardamono. Ryte tai suteikia sotumo ir šilumos.
Taip pat atradau, kad riešutai ir sėklos (ypač migdolai ir sezamas) suteikia salstelėjimo ir tekstūros. Jie tapo mano desertų pagrindu.
Ką tai davė
Svarbiausia ne skaičiai ar pokyčiai kūne. Svarbiausia, kad maistas vėl tapo įdomus. Ne „saldus ar ne“, o „koks skonis, kokia tekstūra, kaip jis dera su kitais“. Kepimas tapo kūryba, o ne cukraus dozavimas.
Jei norite pradėti – nereikia visko mesti iš karto. Pradėkite nuo vieno dalyko: arbatos be cukraus, vieno kepinio recepto be rafinuoto cukraus. Pažiūrėkite, ką pajusite po mėnesio. Galbūt atrasite naują skonį, kurio anksčiau nepastebėjote.