Kvėpavimas yra vienintelis dalykas, kurį visada turiu su savimi. Kai mintys pradeda blaškytis, kai diena tampa per greita, kai jaučiuosi praradusi ryšį su tuo, kas vyksta dabar – grįžtu prie kvėpavimo. Tai ne technika. Tai inkaras.
Kaip atradau
Ilgą laiką kvėpavimas man buvo tiesiog automatinis procesas. Įkvėpti, iškvėpti. Kai pradėjau rašyti užrašus, pastebėjau, kad kai rašau apie tai, kaip jaučiuosi, dažnai pradedu nuo to, kaip kvėpuoju. Giliai ar paviršutiniškai. Lėtai ar greitai.
Tada pradėjau eksperimentuoti. Kai jaučiuosi įtempta, sąmoningai sulėtinu kvėpavimą. Po kelių minučių jaučiu, kaip pečiai nusileidžia, o mintys tampa aiškesnės. Tai tapo mano „pirmosios pagalbos“ priemone.
Paprasti būdai, kuriuos naudoju
Neturiu sudėtingų schemų. Naudoju kelis paprastus būdus, kurie telpa į kasdienybę:
- Keturios sekundės įkvėpti, šešios iškvėpti. Kai jaučiu, kad mintys lekia per greitai. Skaičiuoju tyliai, be spaudimo.
- Dėmesys pilvui. Padedu ranką ant pilvo ir stebiu, kaip jis kyla ir leidžiasi. Tai grąžina mane į kūną.
- Trys gilūs įkvėpimai. Kai pradedu jausti, kad „užstrigau“ – tiesiog tris kartus giliai įkvėpiu ir iškvėpiu. Dažnai to užtenka.
Kada tai padeda labiausiai
Dažniausiai naudoju rytais, kai protas dar „miega“, bet kūnas jau pabudęs. Arba vakarais, kai diena palieka daug minčių. Taip pat kai rašau ir užstringu – kelios minutės sąmoningo kvėpavimo padeda žodžiams vėl tekėti.
Svarbiausia ne tobulumas. Svarbiausia pastebėti, kada reikia grįžti. Ir leisti sau tai padaryti be savikritikos.
Ką tai reiškia man
Kvėpavimas tapo priminimu, kad esu čia. Ne praeityje, ne ateityje. Čia. Su šiuo puodeliu arbatos. Su šiuo langu. Su šia diena. Kai pamirštu – gyvenimas tampa skubus ir paviršutiniškas. Kai prisimenu – atsiranda gylis.
Nereikia specialių sąlygų. Nereikia kilimėlio ar tylos. Galiu tai daryti stovėdama eilėje, sėdėdama prie kompiuterio ar vaikščiodama. Kvėpavimas visada su manimi.
Jei norite pabandyti – pradėkite nuo vienos minutės. Tiesiog stebėkite savo kvėpavimą. Nieko daugiau. Tai gali būti pradžia naujo santykio su savimi ir su diena.