Prieš keletą metų mano rytai atrodė visai kitaip. Skubrus telefono žadintuvas, greitas dušas, kava termose ir bėgimas pro duris. Jaučiausi pavargusi dar prieš prasidedant dienai. Tada pradėjau eksperimentuoti. Ne su dideliais pokyčiais, o su mažais, sąmoningais veiksmais. Štai kas liko ir tapo mano ryto pagrindu.
Pirmoji akimirka be ekrano
Pirmas dalykas, kurį padarau pabudusi – atsisėdu lovoje ir tiesiog pabūnu. Nei telefono, nei naujienų, nei socialinių tinklų. Tiesiog sėdžiu ir leidžiu akims priprasti prie šviesos. Kartais tai trunka dvi minutes, kartais penkias. Ši paprasta pauzė padeda protui pereiti iš miego būsenos į budrumą be streso.
Anksčiau iškart imdavau telefoną. Dabar suprantu, kad tos pirmosios minutės yra brangios. Jos nustato toną visai dienai. Kai pradedu nuo skubos, diena tęsiasi skubant. Kai pradedu nuo tylos – atsiranda erdvės.
Arbata kaip ritualas
Arbata man yra ne gėrimas, o procesas. Užkaičiu vandens, pasirinkau puodelį (skirtingoms nuotaikoms skirtingi), įberiu lapelių. Stebiu, kaip vanduo keičia spalvą. Kvepiu. Tik tada gurkšnoju.
Šis procesas užtrunka dešimt minučių. Per tą laiką nieko daugiau nedarau. Neskaitysiu, nežiūriu į ekraną. Tiesiog esu su arbata. Tai mano pirmasis „susitikimas“ su diena. Dažnai būtent tada ateina pirmosios mintys, kurias vėliau užrašau.
Trys dalykai
Prieš išeidama iš namų arba pradėdama darbą, užsirašau tris dalykus. Ne užduotis. O tris dalykus, už kuriuos esu dėkinga šiandien. Kartais tai būna labai paprasta: „šilta antklodė“, „paukščių giesmė už lango“, „laiškas nuo draugės“.
Tai ne pratimas pozityvumui. Tai būdas pastebėti, kas jau yra gero. Kai diena tampa sunki, grįžtu prie šio sąrašo ir prisimenu, kad net ir sunkioje dienoje yra šviesos taškų.
Lengvas judesys
Po arbatos darau kelis paprastus judesius. Ne sportą, o tiesiog pasitempimus, rankų pakėlimus, lėtus pasukimus. Kartais einu į kiemą ir basomis kojomis pastoviu ant žolės. Tai trunka vos kelias minutes, bet kūnas „pabunda“ ir protas tampa aiškesnis.
Svarbu, kad tai nebūtų priverstinis. Jei neturiu noro – nedarau. Ritualas turi būti malonus, o ne dar viena pareiga.
Ką pastebėjau per metus
Kai pradėjau šiuos ritualus, pastebėjau kelis dalykus. Pirma, dienos tapo ramesnės. Ne todėl, kad nebuvo problemų, o todėl, kad pradžia buvo kitokia. Antra, tapau dėmesingesnė smulkmenoms. Trečia, vakare jaučiuosi mažiau išsekusi, net jei diena buvo pilna.
Ritualai nėra stebuklas. Jie yra būdas priminti sau, kad diena yra mano. Kad aš galiu ją pradėti taip, kaip noriu. Ir kad net mažiausias veiksmas, atliktas sąmoningai, gali pakeisti viską.
Jei norite, pradėkite nuo vieno dalyko. Galbūt nuo vienos minutės tylos. O gal nuo puodelio arbatos be skubos. Maži žingsniai dažnai veda toliausiai.